- palengvas
- 1 paleñgvas, -à adj. (4) J
1. lėtas, nejudrus, gaišus, ramus: Jau kad žmogus per daug paleñgvas, tai vėl nebesveika Jnšk. Žemaičiai y[ra] palengvi žmonys Šts.
2. lėtai, pamažu vykstantis, daromas: Paleñgvas važiavimas NdŽ. Judesiai esti čia greitesni, čia palengvesni rš.
palengvaĩ adv. Als, Slnt; CII352 Palengvai plėtės S.Dauk. Padrėkus žemei, raustyti diegus palengvai, kad šaknelės nenutrūktų S.Dauk. Aplink staliuką susisėdusios kelios bobelės, keletas senukų vyrų palengvai kvarkia Žem. Kai aš palengviau ėjau, ir tas žmogus palengva ėjo LTR(Lkv). ^ Palengvai jodamas, toliaus nujosi Sch82. Palengvai tolesniai stengsi VP36.◊ iš paleñgva iš lengvo, pamažu: Eisiu ir aš iš paleñgva link namų Vdžg. Mergaitė iš palengva ėmė trypčioti rš. Tas orlaivis iš palengviaũ eina Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.